DRUSKA

Ilgai buvau aš kelyje.
Ilgai paskendęs tyloje.
Ir užsisklendęs savyje
Buvau tarp jūsų tremtyje.

Visi man tuoj padės, supras,
Paguodos žodį man atras.
Ir niekas nieko nesupras –
Spektaklis šitas užsitęs.

Reikėtų man tik atviros,
Nesuteptos širdies tyros,
Kuri šventus žodžius kartos
Iš savo praviros burnos.

Nors ir skaudėtų man labai
Vien tiesą man sakyk tik tai
Sakyk tik tai, ką įmatai,
Kai Šv. Raštą sau skaitai.

Nes jei nukrypsi tu kitur –
Tave labai pagirs visur,
Tave išaukštins jie bet kur...
Ne Dievo akyse... kitur.

Gali tu būt labai saldus,
Ir tavo žodis kaip medus,
Ir užmigdysi tu visus –
Ir jie visi tamsoj pražus.

Tebūna žodis kaip druska,
Kad neišdvoktų niekada,
Kuris kaip ištiesta ranka,
Padės kai reiks, kai bus bėda.

1994 m.

Grįžti